vėbrinėti

vėbrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ, Tv, vė̃brinėti, -ėja, -ėjo Užv, Grd; Ser iter. vėbrinti: Vaikesams tik vė̃brinėti, o pri darbo! Krš. Kaip anam y[ra] sunku: ans vė̃brinė[ja] vė̃brinė[ja], kitas pryeina i nūperka Lkv.